LIETUVOS IMUNOLOGŲ DRAUGIJA
 

 Lietuvos imunologų draugija

Lietuvos imunologų draugija (LID) vienija imunologinės krypties specialistus. 1991 m. LID įkūrė prof. V. A. Tamošiūnas, prof. B. Padegimas, doc. E. Razgauskas ir kiti. LID paruošė statutą, kuris registruotas Lietuvos teisingumo ministerijoje.
LID renka draugijos tarybą, revizijos komisiją, nustato nario mokesčio dydį, numato kiekvienų metų darbo planą, kuriame planuojami seminarai, konferencijos, išvykos į užsienyje rengiamas konferencijas ar stažuotes. LID įkūrimo pradžioje
buvo organizuojamos jaunųjų imunologų vasaros mokyklos: Birštone (1992), Palangoje (1993), Trakuose (1995), Nidoje (1997), o vėliau ir kitose vietose. Mokyklų programoje pirmąją dieną rengtos vietinių lektorių įvadinės paskaitos. Daugiausia paskaitų skaitė ar seminarus vedė patyrę kitų šalių (Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Anglijos ir kt.) profesoriai. Vėlesnėse mokyklose pranešimus skaitė ir patys mokyklos dalyviai, besistažuojantys užsienyje. LID seminaruose, kartu su pagrindiniu pranešimu, aptariami ir aktualiausi imunologijos klausimai. LID leidžia populiarius leidinius, spausdina knygas, pildo internetinės svetainės tinklalapį. LID palaiko tarptautinius ryšius su viso pasaulio mokslininkais, ypač su savo kaimynais – latviais ir estais. 1991 m. įsteigta bendra Latvijos, Estijos ir Lietuvos imunologijos draugijų asociacija – BaIS. Straipsnyje pateikta svarbiausių imunologijos įvykių Lietuvoje (kongresai, konferencijos, seminarai, stažuotės ir kt.) kronika 1990–2012 m. Aprašytos įstaigos, kur vyko studijos ir imunologijos tyrimai ir jose įvykusios reformos. Svarbesni įvykiai imunologijos srityje (metai, vieta, renginio pavadinimas, stažuotė, seminarai, televizijos ir radijo laidos, spaudos
konferencijos ir kt.) pateikti prieduose. Jie padeda susidaryti įspūdį apie LID veiklą, formą ir jos dalyvius. Pristatyta LID tarybos ir revizijos komisijos rinkimų datos, sudėtis ir svarbiausieji jų tikslai.

Įvadas
1990 m. įkūrus LMA Imunologijos institutą, o 1991 m. – Lietuvos imunologų draugiją (LID), imta sparčiai plėtoti imunologinę veiklą. Kita vertus, LID nariai ėmėsi ne tik organizacinės, reprezentacinės veiklos, bet ir stengėsi bendradarbiauti su Baltijos, Vokietijos, Skandinavijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos, Lenkijos ir kitų šalių imunologais. Norėdami greičiau įveikti imunologijos žinių trūkumą, LID siuntė jaunus imunologus į tarptautinius renginius, organizavo ir skatino jaunųjų
imunologų vasaros mokyklas, turėjo įtakos gydytojų ir laboratorijų darbuotojų mokymui, kėlė jų kvalifikaciją. Imunologijos atstovai stengėsi taikyti naujausius imunologinius metodus, unifikuoti tyrimų sąlygas, diegti naują aparatūrą. Be šių darbų buvo vystomos naujos mokslinės kryptys, tyrimų duomenys publikuojami Lietuvos ir užsienio žurnaluose, mokomi studentai, ginami diplominiai ir magistrų darbai, rengiamos disertacijos ir pan. Per šį laikotarpį parašyta ir išleista daug metodinių knygų, konferencijų medžiagos, mokslinių monografijų ir kitų leidinių. LID finansavimo šaltiniai buvo gana įvairūs: draugijos nario mokestis, LMA, Lietuvos mokslo ir studijų fondo parama, Europos imunologų draugijų federacija, parodos ir įvairių firmų finansinė parama. Labai gaila, kad daugelis jaunųjų imunologų rengė mokslinius darbus užsienyje, liko ten dirbti ir neįsijungė į Lietuvos imunologų gretas. Todėl mes, pavyzdžiui, Vilniaus ar kitame universitete, negalėjome įkurti Imunologijos katedros (gal net tarptautinės), pasikviesti jaunų perspektyvių dėstytojų, perteikiančių studentams naujausias imunologijos mokslo žinias. Taigi per 20 metų daug padaryta kuriant ar pertvarkant mokslo įstaigas, organizuojant studijas, seminarus, mokyklas, konferencijas (kartais ir su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir organizacijomis). Išaugo mokslo premijų laureatų, LID garbės bei užsienio narių skaičius. Išleista
specialių leidinių studentams, magistrantams, doktorantams ir pan. 
Įstaigos, kuriose vyko imunologijos studijos ar buvo atliekami imunologijos tyrimai

1. Vilniaus universitetas:
Gamtos mokslų fakultetas;
Chemijos fakultetas;
Medicinos fakultetas;
VU ligoninės Santariškių klinikos.
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:
LSMU Medicinos akademija;
LSMU Veterinarijos akademija;
LSMU ligoninė Kauno klinikos.

3. Valstybinio mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos
centras.
4. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
5. Nacionalinis vėžio institutas.
6. Vytauto Didžiojo universitetas.
7. Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
8. Lietuvos edukologijos universitetas.

Instituciniai pakeitimai ir reformos 

Sujungus dvi aukštąsias mokyklas – Kauno medicinos universitetą (šiuo metu atstovaujantį Medicinos akademijai) ir Lietuvos veterinarijos akademiją (šiuo metu atstovaujančią Veterinarijos akademijai) – įsteigtas LSMU (2010).

Prie Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kaune buvo prijungtos atitinkamos klinikos, kurios tapo universitetinėmis ligoninėmis: Vilniuje – Santariškių klinikos (VUL SK, 1990), Kaune – Kauno klinikos (LSMULKK, 2010).
Sujungus VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą (1946) ir VU Imunologijos institutą (1990) įsteigtas Valstybinis mokslinio tyrimų instituto (VMTI) Inovatyvios medicinos centras (2010).
Tuberkuliozės mokslinių tyrimų institutas (1948) ir Lietuvos AIDS centras (1989) įėjo į kitų įstaigų sudėtį.
VU Onkologijos institutas reorganizuotas į Nacionalinį vėžio institutą (2014).

Pirmosios imunologijos konferencijos metu įkurta Lietuvos imunologų draugija
1991 m. spalio 17 d. LMA įvyko konferencija „Šiuolaikinės imunologijos problemos“, kurią iš esmės organizavo naujai (1990 m.) įkurtas LMA Imunologijos institutas dalyvaujant ir kitoms organizacijoms. Minėtoje konferencijoje buvo apibrėžtas šiuolaikinės imunologijos supratimas, jos integracija, tačiau pagrindinis tikslas buvo susipažinti su atliekamais imunologijos tyrimais įvairiose įstaigose Lietuvoje, įvertinti šių tyrimų būklę, numatyti aktualių imunologijos krypčių atsiradimą ir plėtotę, aptarti imunologijos dėstymo ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą [1].
Šiuolaikinė imunologija labai reikšminga medicinai ir veterinarijai, todėl 1991 m. buvo organizuotos mokslinės praktinės konferencijos [2]. Imunologija buvo plėtojama ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje [3; 5; 6].
Be gausaus būrio imunologų, šioje konferencijoje dalyvavo ir alergologai: med. m. dr. Rūta Dubakienė, doc. Regina Ėmužytė, dr. Audra Blažienė, dr. Marius Zolubas ir kt. Konferencijos dalyviai, be įvairių mokslinių pranešimų ir diskusijų, nutarė reorganizuoti iki tol gyvavusią respublikinę Lietuvos imunologų ir alergologų draugiją (pirmininkas doc. Eduardas Razgauskas, 1929–2015). Posėdyje kalbėjo prof. Vytas Antanas Tamošiūnas, prof. Bernardas Padegimas (1929–2011), med. m. dr. Rūta Dubakienė, doc. Albertas Svičiulis (1925–2003) ir kt. Visi dalyvavusieji nutarė įsteigti mokslinę Lietuvos imunologų draugiją (LID).
Įkuriant Lietuvos imunologų draugiją aktyviai dalyvavo ir alergologai prof. Bernadas Padegimas (kairėje) ir doc. Eduardas Razgauskas (Lietuvos imunologų ir alergologų draugijos pirmininkas)

Steigiamajame Lietuvos imunologų draugijos susirinkime 1991 m. gruodžio 12 d. buvo išrinkta taryba ir revizijos komisija. Taryba: biol. m. dr. V. A. Tamošiūnas (prezidentas), doc. med. m. kand. Nijolė Regina Šekštelienė (viceprezidentė), med. m. kand. Saulius Čaplinskas (viceprezidentas), biol. m. kand. Jūratė Katkuvienė (mokslinė sekretorėiždininkė), med. m. dr. R. Dubakienė, med. m. kand. Stasys Gendvilis, biol. m. kand. Mykolas Mauricas, med. m. kand. Radvilė Malickaitė, vet. m. kand. Marius Domeika. Revizijos komisija: doc. med. m. kand. Bronius Tilindis (pirmininkas), vet. m. kand. J. Ačaitė, biol. m. kand. Žydrė Stanaitienė. 

 

Naujai mokslinei draugijai reikėjo parengti įstatus (vėliau buvo pakeisti), registruoti, numatyti darbo planus ir kt. LID ataskaitiniai susirinkimai vyksta kas penkeri metai, tarybos sudėtis nežymiai keičiasi. Visuotiniuose susitikimuose vyksta ne tik moksliniai seminarai (1 priedas), bet ir tobulinami imunologijos terminai,
organizuojami projektai (2 priedas). LID vienija imunologinės krypties specialistus, kurių darbas susijęs su sveikatos priežiūros, moksline, akademine veikla. Draugija siekia sutelkti esamą mokslinį potencialą, didinti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo efektyvumą. LID nariai dirba Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įstaigose. Kartais jos veikloje dalyvauja ir kitų miestų atstovai. Dalyvavimas draugijos veikloje priklauso nuo kiekvieno nario aktyvumo, veiklos pobūdžio, atstovavimo tarptautinėms organizacijoms ir, pagaliau, nuo nario mokesčio, kurį nustatė draugijos visuotinis susirinkimas ir revizijos komisija. Žinoma, visais LID gyvavimo metais buvo renkama draugijos taryba, kuri savo idėjomis ir patarimais daug padėjo imunologijos klestėjimui Lietuvoje. Be seminarų, Imunologijos dienos minėjimo, organizavo konferencijas Lietuvoje, skaitė pranešimus Lietuvoje ir užsienyje ir pan. Lietuvoje organizuotos konferencijos skirtos įvairiems virusiniams, onkologiniams susirgimams, tuberkuliozei, oportunistinėms infekcijoms, vakcinacijai ir kt. Daug pranešimų parengė prof. Aurelija Žvirblienė, dr. R. Malickaitė, gyd. Algirdas Griškevičius ir kiti. Ilgus metus tarybos moksline sekretore dirbo dr. J. Katkuvienė, vėliau prisidėjo dr. Asta Miškinienė, o ypač daug nuveikė dabartinė mokslinė sekretorė dr. (HP) Audronė Eidukaitė. 

 

LID prezidentas prof. Vytas Antanas Tamošiūnas dėkingas mokslinėms sekretorėms (iš kairės į dešinę): dr. (HP) Audronei Eidukaitei, dr. Jūratei Katkuvienei, dr. Astai Miškinienei. Apie 2001 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka


 

LID seminaras. Pirmininkauja dr. Mykolas Mauricas (pirmas iš dešinės), pranešimą skaito doktorantas Vytautas Kašėta. Virginijos Valuckienės nuotrauka




Tais pačiais metais drauge su Latvijos ir Estijos imunologų draugijomis po tam tikrų debatų,  apribojančių Latvijos imunologų draugijos vyravimą, buvo įsteigta Baltijos imunologų draugijų asociacija – BaIS (Baltic  Immunological Society). BaIS prezidentu buvo išrinktas Rygos medicinos akademijos profesorius Arturs Sočnevs, viceprezidentais – prof. Raivo Uibo (Estija) ir prof. V. A. Tamošiūnas. Šioje Baltijos šalių asamblėjoje aktyviai dalyvavo ne tik Lietuvos imunologai, bet ir alergologai: prof. B. Padegimas, med. m. dr. R. Dubakienė, doc. E. Razgauskas [3; 4]. 

Konferencijos metu prof. A. Sočnevas papasakojo apie Baltijos šalių imunologų draugijų asociacijų organizaciją, tikslus, statutą ir valdymą [6]. 

1995 m. rotacijos principu BaIS centras buvo perkeltas į Vilnių, prezidentu buvo išrinktas prof. V. Tamošiūnas, generaline sekretore – dr. R. Malickaitė. Taigi visa BaIS veiklos koordinacija buvo patikėta Lietuvos imunologams. Reikėtų paminėti, kad toks pasitikėjimas kartojosi ne vieną kartą. Gal iš dalies tai lėmė Lietuvos imunologų aktyvumas ir konkreti veikla, ypač organizuojant jaunųjų imunologų vasaros mokyklas. 

1992 m. 8-ajame Pasaulio imunologų kongrese (Budapeštas) aktyviai remiant Pasaulio imunologų draugijų prezidentui prof. J. Natvigui (Natvig Jacob B.) (beje, šis profesorius 1991 m. buvo atvykęs į Rygą) visos trys Baltijos šalių imunologų draugijos (BaIS) buvo priimtos į Europos imunologų draugiją (EFIS) ir Pasaulio imunologų draugijų sąjungą (IUIS) [7].

Vasaros mokyklos ir konferencijos

 

Viena iš svarbiausių LID veiklų (ypač draugijos egzistavimo pradžioje) – jaunųjų imunologų vasaros mokyklos. Šias mokyklas organizuojant labai daug padėjo Vokietijos imunologai: Nobelio premijos laureatas Georgas Kohleris (Georges Köhler, 1946–1995), prof. Hansas Hartmutas Peteris (Hans Hartmut Peter), prof. Reinholdas Shmidtas
(Schmidt Reinhold Ernst), ir kt., kurie ne tik iš dalies finansavo, bet ir skaitė paskaitas, dalyvavo aptariant mūsų tyrimų rezultatus ir pan.

 

Nobelio premijos laureatas Georgas Kohleris su žmona Neringoje 1993 m. Iš asmeninio autoriaus archyvo

Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos mokslininkai dalyvavo imunologijos mokyklose Birštone (1992), Palangoje (1993), Trakuose (1995), Nidoje (1997). Vėliau (2005 m.) į šias mokyklas-konferencijas įsijungė ne tik Vokietijos, bet ir Didžiosios Britanijos, Vengrijos ir kitų šalių mokslininkai. Vasaros mokyklose dalyvavo ne tik doktorantai, jaunieji tyrėjai, bet ir studentai, ypač tie, kurie stažavosi užsienio centruose ir įvairiose mokslo įstaigose (3 priedas). Kartais pristatant mokyklos dalyvius užsienio mokslininkams organizatoriams nutikdavo ir komiškų situacijų: kartą vieningai buvo prieita išvados, kad vienas VU Medicinos fakulteto studentas jau galėtų ginti disertaciją (mat buvo paėmęs vienerių metų akademines atostogas ir dirbo viename Vokietijos universitete). Per tą laiką jis parengė bei išspausdino 2 straipsnius Europos moksliniuose žurnaluose, bet minėtas studentas neatitiko tik vieno reikalavimo – nebuvo baigęs aukštojo mokslo. Žinoma, vėliau jis baigė VU Medicinos fakultetą, apgynė disertaciją ir dirba Vokietijoje. Švedijoje, Karolinskos institute, ląstelių citoskeleto struktūros ir imunoglobulinų genų tyrimus atliko Gediminas Greičius, Jurga Laurenčikienė, Vilma Deveikaitė, Natalija Gerasimčik. 1997 m. mokykloje pranešimus jau skaitė ir jaunieji imunologai, tarp jų ir J. Laurenčikienė, Egidija Šakinienė, Darius Matusevičius ir kt. 

Vieni iš jaunųjų imunologų vasaros mokyklų organizatorių iš Vokietijos (iš kairės) prof. Hans Hartmut Peter (LID garbės narys) ir Reinhold Schmid. 2005 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka

Vokiečių lektoriai ne tik skaitė pranešimus, vadovavo diskusijoms, bet ir aplankė Neringos gyvenvietes; nors kartais ne visur suspėdavo, pvz., į Smiltynę. Beje, vienas iš jų – prof. Heinz Günter Thiele (Hamburgas), prisiminęs vaikystės vasaras Preiloje, surado tą patį poilsio namą. Tik vienas skirtumas – anksčiau atostogauti vaikas atvykdavo iš tuometinio Kenigsbergo... 


Linksmi vokiečių profesoriai Lietuvos imunologų draugijos prezidentą 1997-aisias Juodkrantėj pasodino į tokį garbingą sostą... Iš asmeninio autoriaus archyvo

Žinoma, LID organizavo ne tik jaunųjų imunologų vasaros mokyklas, bet ir surengė per 20 konferencijų, dažniausiai dalyvaujant užsienio mokslininkams. Konferencijų metu pranešėjai ne tik supažindindavo su imunologijos mokslo naujienomis, bet ir stengdavosi betarpiškai bendrauti su Lietuvos imunologais, kita vertus, ir Lietuvos imunologams buvo pravartu ne tik susipažinti, bet ir gauti informacijos apie Lietuvoje atliekamus tyrimus. LID nariai savo naujausius mokslinius tyrimus aprobuodavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose (4 priedas).

Lietuvos imunologų draugijos nariai – Lietuvos mokslo premijų laureatai 

Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovas dr. Mykolas Mauricas (dabar VMTI Inovatyvios medicinos centro Imunologijos skyriaus vadovas) kartu su kitais mokslininkais prof. habil. dr. Vladu Algirdu Bumeliu, dr. Vytautu Naktiniu, dr. Jonu Henriku Pesliaku 2004 m. tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu biomedicinos mokslų srityje už eksperimentinės plėtros darbų ciklą „Terapiniai rekombinantiniai baltymai ir jų panaudojimas medicinoje (1983–2003 m.)“. Dar prieš įkuriant Imunologijos institutą, grupė mokslininkų tyrė aktualią žmonių ir gyvulių problemą – galvijų leukozes, jų epidemiologiją, naujus diagnostikos (imunologinius) metodus, ligos priežastis, skirdami pagrindinį dėmesį ligos sukėlėjams – virusams ir jų taikiniams – imunokompetentinėms ląstelėms. Glaudus ryšys su specialistais praktikais leido suformuoti naujas prielaidas: pirmiausia, kad gyvulių leukozė gali būti pavojinga žmonėms, skatino įdiegti ankstyvos diagnostikos metodus (imunofermentinė analizė), tirti patogenezės mechanizmus ir likviduoti šią ligą. Šio mokslininkų ir praktikų parengto darbų ciklo „Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje 1985–2004 metais“ autoriams akad. Pranui Sadauskui, dr. Juzefai Ačaitei, prof. Juozui Pieškui, LMA nariui-korespondentui prof. Vytui Antanui Tamošiūnui (visi VU Imunologijos instituto darbuotojai), prof. Kazimierui Lukauskui (Valstybinis maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius) 2005 m. suteikti Lietuvos mokslo premijos laureatų vardai. 

Habil. dr. Gediminas Arvydas Biziulevičius su savo grupe tyrė įvairių imunostimuliatorių, daugiausiai išskirtų iš bakterijų, savybes. Jis pateikė keletą hipotezių apie maisto baltymų „skatinamąjį“ poveikį imuninei sistemai, kurios buvo viešai publikuotos ir aptartos. Tad 2008 m. Lietuvos mokslo premijų komitetas, įvertinęs darbų ciklą „Gydymo mikrobines ląsteles ardančiais fermentais koncepcijos vystymas“, paskyrė jam Lietuvos mokslo premiją. 

Ilgą laiką VU Imunologijos instituto Imunoanalizės ir informatikos sektoriui vadovavo prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius (dabar VU Fizikinės chemijos katedros vedėjas). Šiame sektoriuje ir katedroje dirbo doc. dr. (HP) Almira Ramanavičienė (dabar dirba VU ir VMTI Inovatyvios medicinos centre). Šie mokslininkai tapo 2010 m. Lietuvos mokslo premijos laureatais, pateikę darbų ciklą „Naujos technologijos biologiškai aktyvių medžiagų nustatymui 1998–2009 m.“ 

VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelių biologijos skyriaus vedėja prof. dr. (HP) Aurelija Žvirblienė nuo 2000 m. sukūrė kelis šimtus monokloninių antikūnų, turinčių mokslinės, komercinės ir diagnostinės vertės. Be „įprastų“ monokloninių antikūnų, kitaip tariant antikūnų prieš virusų antigenus, prof. A. Žvirblienė ruošia monokloninius antikūnus ir prieš rekombinantinius baltymus (antigenus). Pristatytas prof. dr. (HP) A. Žvirblienės darbų ciklas „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai (1998–2012 m.)“ buvo gerai įvertintas Lietuvos mokslo premijų komiteto ir A. Žvirblienė tapo 2014 m. mokslo premijos laureate. Gal kiek neįprasta, kad darbų ciklą pateikė VU senatas, bet žinant, kad nuo 2008 m. prof. dr. (HP) A. Žvirblienė dar dirba ir VU, kur vadovauja studentų baigiamiesiems darbams bei doktorantūros studijoms, tai yra suprantama.

Lietuvos imunologų draugijos garbės ir užsienio nariai

Įkūrus LID, grupei nusipelniusių imunologų, atstovaujančių įvairioms Lietuvos mokslo įstaigoms, buvo suteikti garbės narių vardai. 

Paprastai LID nario artimiausi bendradarbiai papasakoja apie kandidato mokslinę veiklą, įnašą vystant ir plėtojant imunologiją Lietuvoje.
LID garbės narys ir toliau gali dalyvauti visuose renginiuose, bet nereikia mokėti LID nario mokesčio (kuris nustatomas visuotiniame draugijos susirinkime). 

1994 m. LID garbės nario vardai suteikti net keturiems draugijos nariams – draugijos steigimo iniciatoriams: akad. Pranui Sadauskui (Imunologijos institutas), prof. Bernardui Padegimui (Kauno medicinos akademija), doc. dr. Nijolei Reginai Šekštelienei (Vilniaus universitetas), doc. dr. Eduardui Razgauskui (Vilniaus universitetas).

Pirmieji LID garbės nariai. Iš kairės: Bernardas Padegimas, Nijolė Regina Šekštelienė, Pranas Sadauskas ir Vytas Tamošiūnas. Vilnius, 2011 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka

1995 m. LID garbės nario vardas suteiktas doc. dr. Albertui Svičiuliui (1925–2003), VU Medicinos fakulteto katedros vedėjui ir dekanui, su  kolegomis (prof. Vytautu Vaičiuvėnu, doc. Bronium Tilindžiu) išleidusiam vadovėlį „Imunologija“ (1989). 

LID garbės nario vardas 1996 m. suteiktas Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto laboratorijos vadovei habil. dr. Elvyrai Redaitienei, o 1997 m. – ilgamečiams laboratorijų vadovams prof. habil. dr. Elenai Moncevičiūtei-Eringienei (Onkologijos centras) ir prof. habil. dr. Vytautui Astrauskui (1927–2004) (Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas). 

2002 m. draugijos susirinkimas įvyko Kauno klinikose. Seminaro metu susipažinta su klinikine laboratorija ir mokslo naujienomis, o LID garbės nario vardas suteiktas Kauno medicinos universiteto Patologinės fiziologijos katedros vedėjui prof. habil. dr. Anatolijui Juozui Kondrotui. 2007 m. LID garbės nario vardai suteikti doc. dr. Nijolei Marijai Janulevičiūtei (VU Medicinos fakultetas) ir prof. habil. dr. Aniolui Sruogai (VU Ekologijos institutas), o 2010 m. – dr. Tatjanai Rainienei (VU ligoninės Santariškių klinikos).

LID garbės narės vardas suteiktas Tatjanai Rainienei (viduryje). Sveikina LID sekretorė Audronė Eidukaitė ir LID prezidentas Vytas Antanas Tamošiūnas. 2010 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka. Iš asmeninio autoriaus archyvo

Ilgus metus (1991–2012) LID tarybos prezidentu buvo akad. prof. Vytas Antanas Tamošiūnas (VMTI Inovatyvios medicinos centras), todėl 2014 m. jam suteiktas Garbės prezidento vardas. 

LID užsienio nariais (1992–2002) tapo dr. Vita Milisauskas (Buffalo universitetas, JAV), prof. Hans Hartmut Peter (Freiburgo universitetas, Vokietija), prof. Eva Marija Severinson (Karolinskos institutas, Švedija). 


LID užsienio nariai: dr. Vita Milisauskas


LID užsienio nariai: prof. Hans Hartmut Peter

Visi LID užsienio nariai rėmė draugiją morališkai ir finansiškai. 

LID nariai ir dabar ypatingą padėką reiškia prof. H. H. Peteriui, kuris su kolegomis (12–15 profesorių iš Vokietijos) ne tik inicijavo 3 imunologų vasaros mokyklas, bet ir finansiškai rėmė jų organizavimą. 

Prof. E. Severinsson ne kartą lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas Vilniaus universitete, Lietuvos mokslų akademijoje ir Imunologijos institute, bet, svarbiausia, – savo laboratorijoje parengė 5 Lietuvos  imunologus, kurie apgynę disertacijas tapo mokslų daktarais. 

Gaila, kad keletas LID garbės narių – doc. Albertas Svičiulis (2003), prof. Vytautas Astrauskas (2004), prof. Bernardas Padegimas (2011) ir doc. Edvardas Razgauskas (2015) – jau mirę.

Imunologijos veiklos sklaida
LID nariai dalyvavo keliose „Sveikatos“ laidose Lietuvos televizijoje
(LRT), atsakinėjo į tiesioginius žiūrovų klausimus, teikė konsultacijos
imunologiniais klausimais.
Nuo 2005 metų Lietuvos imunologai kartu su kitų Europos šalių imunologais balandžio 29 d. pažymi Imunologijos dieną. Šios šventės iniciatorius – tuometinis EFIS viceprezidentas, Berlyno Makso Planko (Max Planck) instituto infekcinės biologijos profesorius S. H. E. Kaufmannas (Kaufmann Stefan Hugo Ernst), kuris vėliau buvo IUIS prezidentu. Paprastai Imunologijos diena būna skirta kokiai nors temai. Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvos imunologai akcentavo imunologijos vaidmenį kovoje su infekcinėmis, autoimuninėmis, vėžinėmis ir alerginėmis ligomis. Kitais metais (2006) daugiau žinių apie imunologiją buvo teikiama besimokančiam jaunimui – moksleiviams ir studentams. 2007 m. Imunologijos dienos proga buvo aptariama vakcinų reikšmė kovojant su infekcinėmis ligomis arba giliau pažvelgiama į konkrečias infekcijas, pavyzdžiui, tuberkuliozę.

„Sveikatos“ laida Lietuvos televizijoje. Pirmoje eilėje (iš kairės): dr. Vladislav Rozenkov, doc. dr. Aldona Rainytė, dr. Valerija Bražėnienė, dr. Jūratė Katkuvienė. Antroje eilėje stovi (iš kairės): laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė, prof. Vytas Antanas Tamošiūnas, dr. Radvilė Malickaitė. Apie 1995 m. Iš asmeninio autoriaus archyvo


Imunologijos dienos proga surengta spaudos konferencija. Iš kairės: Vytautas Usonis, Mykolas Mauricas, Jolanta Dadonienė, Vytas Antanas Tamošiūnas, Rūta Dubakienė, Jadvyga Olechnovičienė su spaudos atstovais. 2005 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka


Parodos „Čarlzui Darvinui – 200“ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidarymo metu: Povilas Saudargas, Audrė Trumpienė, Vincas Būda ir Antanina Paliukėnienė. 2009 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka

 

Imunologijos dienos organizavimas  Lietuvoje – tik viena iš draugijos
veiklos formų. LID nuolat organizuoja ir kitas temines konferencijas,
vasaros mokyklas (ypač anksčiau), arba dalyvauja kitų šalių organizuojamose
tokio pobūdžio renginiuose. Jos nariai pristato savo tyrimų rezultatus plenarinėse ar stendinėse sesijose, atstovauja LID įvairiose konferencijose ir kongresuose, dalijasi įspūdžiais apie imunologijos naujoves.
Draugijos atstovai dalyvauja  svarbiausiuose imunologijos renginiuose
užsienyje, po to dalijasi įspūdžiais su LID nariais. Lietuvoje lankosi imunologijos specialistai iš užsienio, kurie susipažįsta su imunologų mokymo programomis, imunologijos įstaigų darbu, konsultuoja ligonius
ir pan. Lietuvos imunologų tyrimų rezultatai  spausdinami užsienio žurnaluose ir kituose leidiniuose, parengta nemažai imunologijos leidinių,
skirtų  universitetinėms, savarankiškoms studijoms. Svarbiausi pateikti sąraše (5 priedas).
Europos imunologai mėgsta prisiminti biologijos ir medicinos klasikus, pavyzdžiui, 2009 m. Imunologijos dieną LID organizavo konferenciją „Čarlzo Darvino mokslo darbų idėjų sklaida Lietuvoje“ ir parodą „Čarlzui Darvinui – 200“ kartu su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojais. Pagrindinis renginio organizatorius, pranešėjas ir parodos organizatorius – prof. Vincas Būda (tuo metu VU Gamtos mokslų fakulteto atstovas).
Šiuo metu LID atstovauja per 70 įvairių įstaigų darbuotojų, jiems vadovauja Taryba, o finansinę veiklą tikrina Revizijos komisija. LID palaiko ryšius su išrinktais draugijos garbės nariais (žr. poskyrį „Lietuvos imunologų draugijos garbės ir užsienio nariai“), tarp jų ir iš užsienio:
JAV, Vokietijos, Švedijos. Garbės nariai gali dalyvauti visuose LID renginiuose, tik nemoka nario mokesčio. Mokestis – tai daugiau drausmės kriterijus, negu finansiškai naudingas dalykas, nekalbant apie šalies narės ir kasmetinį mokestį tarptautinei imunologų draugijų sąjungai
IUIS (International Union of Immunological Societies).
Žinoma, organizuojant įvairius renginius reikia daug lėšų, todėl LID remia ne tik Lietuvos kompanijos, Vokietijos fondai, bet ir Europos imunologų federacija. Labai svarbus LID 2010–2011 m. įgyvendintas projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-009 „Mokslininkų kompetencijos plėtra, stiprinant Lietuvos mokslo konkurencingumą“.

 

Projektą įgyvendinančios institucijos atstovas Europos socialinio fondo agentūros direktorius Povilas Česonis ir projekto vadovas LID prezidentas prof. habil. dr. Vytas Antanas Tamošiūnas pasirašo bendradarbiavimo sutartį. Virginijos Valuckienės nuotrauka

 

Tokia parama prieinama tik tada, kai aktyviai ir efektyviai dirba visa  organizacija, t. y. Lietuvos imunologus jungianti ir jų veiklą koordinuojanti draugija.

 

LID nariai po konferencijos Lietuvos mokslų akademijoje 2009 m. Virginijos Valuckienės nuotrauka

















Išvados

Straipsnyje aprašyta svarbiausių imunologijos įvykių eiga 1990–2012 metais. Lietuvos imunologų draugijos (LID) veikla įvairiapusė: pradedant seminarais, jaunųjų imunologų rengimu (vasaros mokyklos, doktorantūra, stažuotės užsienio mokslo įstaigose), plečiant draugijos veiklą, bendradarbiaujant su kitomis draugijomis, analizuojant kitų šalių
patirtį.
LID veiklą koordinuoja, vysto ir kontroliuoja LID taryba ir revizijos komisija, renkamos kas penkeri metai.
Didelį postūmį LID veikloje davė užsienio specialistų įtraukimas į bendrus projektus. Labai reikalingos (ypač veiklos pradžioje) jaunųjų imunologų vasaros mokyklos, kurio vyko Birštone (1992), Palangoje (1993), Trakuose (1995) ir Nidoje (1997). Užsienio lektoriai ne tik susipažino
su dabartinėmis imunologijos kryptimis, bet ir gilinosi į Lietuvos imunologų tyrimus, teikė patarimus ir rekomendacijas.
Svarbus buvo Baltijos šalių imunologų susijungimas bendrai veiklai į Baltijos imunologų draugijų asociaciją BaIS (Baltic Immunological Society), kuri labai reikalinga organizuojant bendras mokyklas, konferencijas ir t. t.
Tarptautinės imunologijos dienos minėjimas balandžio 29 d. (nuo 2005 m.) tapo svarbiu veiksniu skleidžiant ir populiarinant žinias apie imunologiją plačiajai visuomenei.
Pristatyti LID nariai – Lietuvos mokslo premijų laureatai, paminėti LID garbės ir užsienio nariai, atskleistas jų įnašas į LID veiklą.

Literatūra
1. Tamošiūnas, V. Imunologijos instituto pagrindinės mokslinės kryptys. In: Šiuolaikinės
imunologijos problemos, Vilnius, 1991 m. spalio 17 d. Vilnius, 1991, p. 52.
2. Tamošiūnas ,V. Imunologijos instituto mokslinio darbo kryptys, aktualios veterinarijai.
In: Aktualūs imunologijos klausimai veterinarijoje. Vilnius, 1991, p. 4–6.
3. Dubakienė, R. The immunological mechanisms of bronchial asthma immunotherapy.
In: Baltic Immunologist Assembly Abstracts. Riga ; Jurmala, 1991, p. 45–46.
4. Padegimas, B., et al. Changes in immunity indices in blood of persons who work
with heavy metals. In: Baltic Immunologist Assembly Abstracts. Riga ; Jurmala, 1991, p. 51–52.
5. Tamošiūnas,V. The main lines of research at the institute of Immunology. In: Baltic Immunologist Assembly Abstracts. Riga ; Jurmala, 1991, p. 54–55.
6. Sochnev, A. Organization of the Baltic Immunological Society (BaIS). In: Baltic Immunologist Assembly Abstracts.Riga ; Jurmala, 1991, p. 4.
7. Gergely, J. Progress in immunology. In: Proceedings of the 8th International Congress
of Immunology, Budapest 1992. Berlin: Springer-Verlag, 1993, p. 925.

Lithuanian society for immunology
Summary

Lithuanian Society for Immunology (LSI) unites the specialists in the field of immunology.
LSI was founded in 1991 by the efforts of professors V. A. Tamosiunas and B. Padegimas, assoc. prof. E. Razgauskas and others. LSI prepared the Statute that was registered at the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania. LIS elects the Society Board and the Revision Committee as well as determines the annual membership fee. LSI foresees and plans the activity for the coming year, i. e. the seminars, conferences and participation in the conferences or internship
abroad. At the beginning of its existence, LSI organized Summer Schools for Young Immunologists in different Lithuanian towns: Birštonas (1992), Palanga (1993), Trakai (1995), Nida (1997) etc. In the schedule of these summer schools the lectures from Lithuania and foreign countries (Germany, Sweden, Poland, England, etc.) delivered introductory lectures and seminars. In later schools, the reports were also made by the former school students, who studied abroad. In LSI seminars, together with the main report, the most important questions in immunology are discussed. LSI issues different popular publications and books as well as presents the current news in the Society website, maintains the international contacts with the scientists from the whole world, especially with our neighbours – the immunologists from Latvia and Estonia. A joined society of Baltic imunological societies BaIS was established in 1991. The article reviews the chronicle of the main immunological events (conferences, seminars, internships and etc.) in Lithuania in the period of 1990–2012. The institutions, where the immunological studies and research were carried out as well as the reforms they underwent are described. The most significant events in the field of immunology are chronologically and concretely (the year, place, the name of the event, internship, seminar, , etc.) presented in the study. It gives a good insight into the LSI activity, its form and membership. The LSI Board and the Audit Commissions are presented; their election dates and main goals are highlighted.